Kodėl Capricare®

„Capricare® “ tolesnio maitinimo pieno savybės

why capricare

1
Švelnus pilvukui
Dėl baltymų frakcijos sudėties ožkos pienas kūdikio skrandyje sudaro birų kazeino darinį, už kurį jūsų kūdikio pilvukas tikrai jums padėkos.

2
Iš nenugriebto pieno
„Capricare®“ tolesnio maitinimo pieno produktai gaminami iš nenugriebto pieno. Tai reiškia, kad jos išlaiko natūralų pieno riebalų – vienos iš pagrindinių maistinių medžiagų – turtingumą.

3
Kilęs iš gamtos
Tolesnio maitinimo ožkų pienas gaminamas Naujojoje Zelandijoje, kur oro tarša mažiausia, kur žolė auga beveik ištisus metus, o ožkos auginamos labai humaniškomis sąlygomis.

Visi mūsų ūkiai ir gamybai skirtos specializuotos patalpos priklauso mums. Tai leidžia mums užtikrinti, kad visas gamybos procesas vyktų vienoje vietoje, ir valdyti savo produktus kiekviename etape – nuo ūkio iki parduotuvės lentynos.

Ožkų pieno savybės

Ar žinojote, kad ožkų pienas yra vienas seniausių žmonių maisto šaltinių? Jis vartojamas jau 10 000 metų!

Senovės Egipte ožkos atliko itin svarbų vaidmenį, nes teikė aukštos kokybės pieną. Šiandien iš naujo atrandame ožkų pieno naudą, jo vartojimas išsivysčiusiose šalyse didėja. Siekiant patenkinti didėjančią paklausą, kuriami nauji jo naudojimo būdai.

why capricare

why capricare

Supaprastintas gamybos procesas

Taikome supaprastintą gamybos procesą. Vengiame perteklinio perdirbimo, todėl išsaugome natūralias, nenugriebto pieno sudėtyje esančias maistines medžiagas.
Pridedame tik jūsų kūdikiui būtinų ingredientų (niekada nenaudojame tokių medžiagų kaip palmių aliejus, gliukozės sirupas ar maltodekstrinas).

Klinikiniais tyrimais įrodyta kokybė

Clinically Evaluated

„Capricare®“ produktai sukurti po daugiau nei 20 metų trukusių mokslinių tyrimų ir daugybės klinikinių bandymų. Galite būti ramūs. Įrodyta, kad jie yra saugūs ir veiksmingi, juose yra svarbiausių maistinių medžiagų, kurių reikia jūsų kūdikiui. 1, 2, 3

Bibliografia
1. Zhou, S. J., Sullivan, T., Gibson, R. A., Lönnerdal, B., Prosser, C. G., Lowry, D. J., & Makrides, M. (2014). Nutritional adequacy of goat milk infant formulas for term infants: a double-blind randomised controlled trial. British Journal of Nutrition, 111(09), 1641-1651 Przeczytaj publikację

2. Grant, C., Rotherham, B., Sharpe, S., Scragg, R., Thompson, J., Andrews, J., Wall, C., Murphy, J., Lowry, D. (2005). Randomized, double-blind comparison of growth in infants receiving goat milk formula versus cow milk infant formula. J Paediatr Child Health, 41(11), 564-568. Przeczytaj publikację

3. Han, Y., Chang, E. Y., Kim, J., Ahn, K., Kim, H. Y., Hwang, E. M., Lowry, D., Prosser, C., Lee, S. I. (2011). Association of infant feeding practices in the general population with infant growth and stool characteristics. Nutr Res Pract, 5(4), 308-312. Przeczytaj publikację

4. EFSA (2012). Scientific Opinion on the suitability of goat milk protein as a source of protein in infant formuale and follow-on formulae. EFSA Journal 10(3), 2603-2620. Przeczytaj publikację